Tavyje mano jūros nerimsta,
Išsilieti į krantą geidžiu,
Tu sakai – duoki ranką, mažyte,
Saulė kils, lig pirmųjų gaidžių
Užkalbėsim sustingusią tylą,
Šiurpuliukai krūtinėj — baugu,
Tegu niekas kitaip neprabyla,
Tiktai tau šitai leisiu – tegu.
Ilgesys nuvilnija atolais,
Paukščių giesmės užkimsta staiga,
Vėl ir vėl praeity gimsta norais
Nuaidėjusi laiko styga.
.....
Tavyje mano jūros nerimsta,
Kranto kopos už mano pečių,
Vėl ir vėl savo stingstančiais pirštais
Tavo vienišą kūną liečiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-07-01 14:21:49
Jautru ir šventa...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-07-01 09:38:50
Jausmingai, lengvai nuskambėjusios eilės...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-07-01 09:31:32
Pritariu Laumelei, neturiu ką bepridurti...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-06-30 23:27:04
...o manęs nesulaikė...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-06-30 21:17:37
Labai patiko, norėjau užsisaugoti, bet paskutinės dvi eilutės sulaikė...