Nėra minties, pradingo žodžiai,
Tokia aplinkui tuštuma,
Iškišus ranką pro langą godžiai,
Vis ieškau, kur pradingo artuma.
 
Tik svetimas ir šaltas jausmas
Kaip šaltas vėjas blaškosi aplink,
Kiekvienas tik save įsimylėjęs
Ir rūsčiai žvelgia vienas kito įkandin.
 
Neišnaudota šiluma sugrįžta
Ir trenkia viesulu už tai staigiu,
Kad vienas kito nepažįstam,
Už tai, kad mylim nesamu būdu.
 
Praėjo viesulas, supurtęs žemę,
Supurtęs dydį išsigandusio žmogaus,
Tokie nedideli šiame pasaulio skrydy,
Tad verta būti vieniems kitų arčiau.