Esu dėkinga, kad galėjau rasti
Takelį sau beribėj erdvėje.
Kad Tu mane įtikinai suprasti,
Gyvenimas – tai ne puošni veja.

Esu dėkinga už birželio kaitrą,
Ozonu gaivinančius žaibus.
Už išlieto prakaito skonį aitrų,
Už patyrimą kartų – jis nuostabus.

Esu dėkinga ir už tai, kad teko
Pakibti ant briaunos aštrių akmenų,
Pajusti, kaip iš panagių kraujas teka,
Ir įsitikint, tikrai dar gyvenu.

Esu dėkinga... kartotis žodžiai ima,
Ištarti juos daugsyk Tau galiu –
Nepakartojamas Rūstus Likime –
Jei reiktų, – eičiau tuo pačiu keliu.