Esu toks pat – tiktai akmuo
           malonės šulinio dugne –
ten iš gelmių gilių vanduo
           neleidžia apkerpėt mane.


Nuplautas jo skaidrios tėkmės
           ir panardintas lig ausų,
geriu gyvybę iš versmės
           ir aš džiaugiuos, jog čia esu –
 

jau niekas nebeišridens
           iš tų malonės vandenų
manęs – to gyvojo akmens,
           nes dėl Tavęs aš gyvenu –


nors ir toks pat – tiktai akmuo
         malonės šulinio dugne –
laimingas aš, nes jo vanduo
           man leidžia atspindėt Tave.