Tas laikas, visagalis laikas,
Nubraukęs skaudulius nuo kelio,
Vėl šypsosi lyg mažas vaikas,
Nugludinęs, sušvelninęs
Lyg stalius medį.
Rugsėjo rytas dar toks saulėtas
Ir šiltas, vėl kviečia eiti kažko laukti.
Atrodo, vasara neatsitraukia.
Jausmai nubudę po letargo miego
Vėl kažką gero kužda, nors ir seno.
Tarsi iš naujo vėl paliest jaunystę,
Tarsi iš naujo vėl ims skleistis vyšnios.
Priglust prie to, kas neišnyko,
Į kraują įsigėrė ir amžiams liko.
Ką reiškia amžiams, palyginus
Su laiko trupiniu, kuris mums nubyrėjo
Iš didelio gyvybės rutulio, kurio visiems
Tik po dalelę Dievas atseikėjo.
Pulsuojantis didžiulis rutulys.
Jame kiekvieno širdies dūžiai,
Kartu ir atskirai, išplakę savo laiką
Ir sudužę.