Tie žodžiai ištarti, įsmigę man į širdį,
Nebejaučiu jų svorio, jie netikri.
Emocijų gausos audra, kvailumo šmėkla.
Jie nieko neverti, tarsi iškritę jau iš atminties,
Tarytum jų nebuvo. Tik tuščias varpo dūžių skambesys,
Sudūžtantis lyg stiklas, tik tuščias gaisrinės
Aliarmo skambesys. Tebuvęs tiktai menkas
Dūmų kamuolys. Tie žodžiai netikri,
Įsmigę man į širdį, jie visiškai tušti.
Įsmigę nepervėrė. Strėlė išlėkusi
Archyve žodžių užsidarė. Nerakinėsiu jo daugiau,
Jų svoris seniai dingęs.