Tais laikais, kai kankinančią būseną bangomis man įjungdavo iškart po valgio, vieną kartą, prieš pat valgį mergina man pasakė: „Vėl valgysi užsikniaubęs!“. Aš visą laiką bandydavau įspėti ką man daryti, kad kankinimo neįjungtų ir kad jį išjungtų, kai būna itin sunkus įjungtas. Tą mano troškimą kankintojai, sekdami mano mintis, žinodavo. Šiame skirsnelyje įdomaus parašiau tai, kad jie kažkaip žinodavo, gal per mano akis matydavo ir tai, kad valgydamas aš užsikniaubiu ant stalo, pasilenkdavau vos ne iki pat pieno puodelio ar lėkštės, iš kurios valgau. Bet, deja, jokiu savo elgesiu nekankinimo neišlaimiu: kankino gaujelė mane (kažkokiom bangom) visas dienas kaip besielgčiau, kankina ir dabar, visą laiką kankina – taigi ir naktimis, naktimis net skausmingiau kankina, negu dienomis.
2017 metai
 
 
Šlãpia
 
Jau rašiau, kad nusikaltėliai man „ne tokių dalykų padaro“. Vienas iš jų dėl manęs padarytų „darbų“ buvo šis: 1993 metais važiavau į darbą „Lietuvos aido“ redakcijoje. Atvažiavęs autobusu iš Fabijoniškių, einu Gedimino prospektu ir... pamačiau „dėl manęs“ padarytą, sakyčiau, nusikaltimą: artindamasis prie sveikatos apsaugos ministerijos pamačiau, kad visas prospektas... užlietas vandeniu. Baisiausiai nusigandęs supratau, kad tai dėl manęs, manęs psichologiniam naikinimui vandens visai gatvei kenkėjai prileido. Bet nė nestabtelėjęs, savo išraiška laikydamasis kaip visiškai su tuo nesusijęs, ėjau šaligatviu toliau, o kai ėjau pro sveikatos apsaugos ministeriją pamačiau: stovi ten su kažkokiu vyru... buvęs sovietinės ministrų tarybos pirmininkas Sakalauskas ir linksmai šypsosi iš šio iš manęs pasityčiojimo. Iki dabar bijojau šį faktą užrašyti.
* Kankinimą gaujelė bangomis dabar man pasunkino, įjungė ir labai nemalonų dirbtinį šleikštumą burnoje.
2017.VI.24
 
 
Nuotoliniu būdu perdegina elektros lemputę
 
Jau gal prieš dvejus metus tai pastebėjau ir, manyčiau, atspėjau: nuotoliniu būdu kėgėbistai perdegina elektros lemputę mano kambaryje, stalinėje lempoje. Ikšiol šio fakto neužrašiau, nes negi viską užrašysi kas galvoje, ir kas nutinka. Bet kai perdegino dar visai neseniai, prieš kelias dienas, „apsisprendžiau“ tai užrašyti – vis dėlto vertingas žinojimui faktas, kone stebuklas. Mano stalo lempoje, kurią turiu nuo 1977 metų, įsisuka dvi lemputės, suprantama, didžiuoju cokoliu lemputės, nes kai lempą pirkau, mažais cokoliais lempučių, kokių dabar yra, tada nebuvo. Mėgstu pusbrieblandoje, kambaryje prietemoje būti, bet skaitant knygą nekenkia stalinės lempos šviesa ir skaistesnė. Lempoje žibėjo tik viena lemputė, be to, silpnai šviečianti, todėl nuėjau į „Senukus“ ir, nei nežiūrėdamas kiek kainuoja, nusipirkau lemputę ir antrą savo stalo lempai. Parsinešęs įsisukau, ir jinai po kelių valandų, sumirksėjusi... perdegė. Supratau, kad kėgėbistai ją perdegino nuotoliniu būdu, kažkokiomis bangomis. „Perdegina, – pamaniau – gal ne tie kėgėbistai, kurie kankina mane kankinančia būsena ir seka mano mintis, bet gal iš buto, kuris yra iškart virš manojo buto“. Sunku man tai atspėti, tegul atspėja teisėsaugininkai koks nusikaltimas vyksta, Valstybės saugumo departamentas, ar bet kuri teisėsaugos institucija. Žinia, lemputės perdeginimas yra visiškas niekis, lyginant su tuo, kaip nusikaltėliai nuotoliniu būdu blogąja savijauta mane kankina (gal net Žemės palydovu naudodamiesi).
* Šiandien labai ilgai mane kankina dirbtiniu svaiginimu. Buvau Palaimintojo Teofiliaus Matulaičio beatifikacijoje, tai nors norėjau ilgai ten minioje būti, bet neatlaikiau dirbtinio svaiginimo ir parvažiavau autobusu namo, pakeliui degtinės „Lidle“ nusipirkdamas. Beje, kažkodėl mano menkoje bankinės kortelės sąskaitoje nebebuvo pinigų. Manau, kad kėgėbistai juos iš mano sąskaitos nuvogė. Nusipirkau degtinės už grynuosius.
Ir manau, kad labai daug spekuliuoja visokie kėgėbistai, būtent tie, kurie mano mintis seka, spekuliuoja mano galva naudodamiesi, tai yra mano galva maitindamiesi begalę metų. Jie ir visus šiuos žodžius girdėjo, kuriuos parašiau.
Vilniuje, 2017.VI.25
 
 
Pypsėjimas radijuje
 
Jau gal dveji metai, kai radijuje, kai jį esu pasileidęs, laikas nuo laiko... supypsi – trumpais pyptelėjimais kelis kartus. Supypsi net ir tada, kai radijo garsą esu visai nuslopinęs, bet palikęs radiją įjungtą. Ką tokiu papypsėjimu gaujelė nori man pasakyti, nelabai susigaudau. Teaišku tiek, kad pypsėjimą įjungia gaujelė, kuri mano mintis seka ir kankina nuotoliniu būdu blogąja savijauta. Kai supypsi, ne kartą sakiau jiems balsu: „Nepypsėk, išmata!“. Kad pypsėjimą įjungia minėti kankintojai (gaujelė) aišku ir iš to, kad pypsėjimas pasigirsdavo tuo pat metu, kai jie man kokius nors žodžius sakydavo.
* Gaujelė ką tik pasunkino bangomis, dar labiau pablogino mano kūno savijautą, guluosi lovon. Beje, jei atsigulęs užmiegu, tai nubudina nuotoliniu būdu būtent tada, kai tuoj per radiją bus skaitomos žinios.
2017.VI.26 d. vidudienis