Vandens užkalbėjimas

Gaivūs lašai,
Jūratės ašaros,
susibėgę į upeliukus
maitina upes,
jos – jūras
ir vandenynus...
O man leista
nuplauti kaltes,
troškulį numalšinus...
Vanduo, vandenėli,
tyriausioj versmėj
su meile tavęs pasisėmusi,
su meile išdalinu,
su meile
saviems mylimiesiems,
viltimi užkalbėjusi,
viltimi...
Jono naktį
JUMPIRAI
aukodama.
KitaJūra

2017-06-24 00:21:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-06-24 14:41:55

Jau antrus burtus šiandien randu. Nemaniau, kad ŽŽ tiek raganaujančių :)

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-06-24 09:34:49

slėpininga ir gaivinanti poezija, patiko