Gaivūs lašai,
Jūratės ašaros,
susibėgę į upeliukus
maitina upes,
jos – jūras
ir vandenynus...
O man leista
nuplauti kaltes,
troškulį numalšinus...
Vanduo, vandenėli,
tyriausioj versmėj
su meile tavęs pasisėmusi,
su meile išdalinu,
su meile
saviems mylimiesiems,
viltimi užkalbėjusi,
viltimi...
Jono naktį
JUMPIRAI
aukodama.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-24 14:41:55
Jau antrus burtus šiandien randu. Nemaniau, kad ŽŽ tiek raganaujančių :)
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-06-24 09:34:49
slėpininga ir gaivinanti poezija, patiko