kelias tolimas
kelias artimas
geležinkelio bėgių strėlėm
ar asfalto duobių viražais
ar beprotiško orlaivio genamas
užvaldė gyvenimą keistomis srovėm
tai į rytus
tai į vakarus
tai namo
kame švelniakailė  murkia vienatvė
net apniukusią dieną pamačius mane
suspindi šviesa sava gatvė
kelias mano ir mano namai
susipynė abu ir gražiai susitarę
toj kelionėj bagažo lyg per daug
tai vėl per mažai –
bandau viską panešti
kaip kupranugaris...