Pilnatis lėtai slenka dangum, tiesdama šilko kelią.
Ko stebies ir žiūri, lyg apsvaigęs, gegužio nakty?
Pamiršai uždaryt šiąnakt ilgesį, jis atsivėrė
Ir bebalsė tyla susirangius jį bando praryt.
 
Senas miestas užmiega, sapnuoja ketvirtą jau sapną,
Kužda vėjai pailsę, prigulę beržų šakose.
Raito plunksna natas, išdainuodama muziką trapią
Iš širdies, iš tavęs, iš manęs, iš gamtos. Mumyse
 
Glaudžias aidas dienų praeitų, iškedentų likimo,
Pasitinka erdvėj šviesuliai – jie brangių mums žmonių.
Plaukia veidas, vėl veidas... Gal lanko namus, kas juos žino...
Dėl tavęs neramu, todėl daros truputį baugu.
-------------------------------------------------------------------
Pilnatis lėtai slenka dangum, tiesdama šilko kelią.
Pamiršai uždaryt šiąnakt ilgesį, jis atsivėrė.