Žvakelę uždegiau ant kapo,
Šiandien gimtadienis mamos.
Liepsnelė tyliai dega.
Rodos, šilčiau paliko,
Tarsi mama iš kapo
Kažką tyliai sako.
Šalia seni klevai.
Jos balsas toks tylus,
Klevų kamienuose nusėda,
Gal lapų šlamesy,
O gal paukščiu pragysta
Šiltą dieną.
Kokia nuoga tikrovė,
Klevai tokie išdidūs stovi.
Seni, storais kamienais,
Sugėrę ašaras vis stovi.
Kol laikas pasiglemš.
Aplink tik antkapiai,
Paminklai, užrašai.
Čia tas arba anas,
Čia būsime ir mes.
O Dieve, koks košmaras!
Kodėl tik tiek belieka?..
Negaunu aš atsakymo į tai.
Galbūt todėl, kad aš esu žmogus,
Krislelis mažas.
Visatoje trumpam užklydęs
Ir vėl išnyksiantis, kodėl?..