(Gražiai pražydo Kauno botanikos sode įsigytas bijūnas Maironis)
 
Kuris ką puošia, klaust nereikia,
Gražus skaistus bijūnas baltas,
Tik dar didesnį grožį teikia
Jo nešamas Poeto vardas.
 
Nebuvo kito, kur Tėvynę
Ir Dievą taip karštai mylėjo,
Gyvenimo metus paskyręs,
Žemčiūgus, rodos, žodžiais sėjo.
 
Ir dygo jie, širdyse skleidės
Lietuviams nuo pačios vaikystės,
Kai švito pirmos rašto raidės,
Motulės lūpomis skaitytos.
 
Dainavo sesės, miško broliai,
Tauta, išėjus atgimimui,
Skambėjo žodžiai jo, Maironio,
Laisvei ir tiesai vėl pakilus.
 
Kiek ilgesio pilims, legendoms
Apie senovę, jos didvyrius,
Kurie prieš nieką nesilankstė,
Už girių, pelkių priešą vijo.
 
......................................
Kuris ką puošia, klaust nereikia,
Nėra gėlių, kurios galėtų
Papuošti Lietuvai tą meilę,
Kur skamba dainose Poeto.