Susipynė žiedlapiai ir aušros,
Mėnuo ir upelių vingiai,
Susipynė tavo rankos, mano kasos.
Žybsi žvaigždės, žodžiais tyliai lyja.
Neatpinti — laikas jau negrįžta...
Krenta į dangaus platybes viltys.
Susipynė pirštai, vėjo gūsiai.
Įsisupę švelniai mūsų dienos...
Būta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-06-11 10:17:45
Krenta į dangaus platybes viltys.
Puikiai pasakyta... Visos visų viltys ten krenta. Belieka laukti jų išsipildymo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-10 00:25:17
Tikrai taip būna. Na, bent jau buvo... :)
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2017-06-09 15:19:02
Jautrus,malonus – praeitis,kurią nešiojamės.