Manęs nemyli miegas, nenori įsileisti 
Į savo saldų guolį.
Jau pievose žiogai nutilę,
Jau vėjas medžių lapuose atgulęs,
Mėnulis jau apsnūdęs žiūri.
Naktis, visi jau miega.
Aš laukiu nesulaukiu
To išsvajoto miego,
Tokio saldaus lyg pieno,
Tokio lengvučio, kabančio,
Ant drugio sparno nešamo,
Lyg voro tinklas rezgamo,
Į debesis pakylančio,
Siūbuojančio lyg vėjy smilga.
Naktis, visi jau miega,
O aš tarsi pelėda.
Na, kiek galiu aš laukti
To išsvajoto miego.
Užmiršo jis mane.
Vartus jau užrakino,
Didžiulę spyną pakabino,
O aš prie vartų laukiu.
Jis pats jau giliai miega,
Vėluojančių nelaukia.