O, kūdiki mielas!
Tu augai iš sėklos ir Dievo malonės.
Devynis kartus motinos akimis
Į jauną mėnulį žiūrėjai.
Regėjai, kaip vėjas žolelę siūbuoja,
Kaip debesys žėri.
Girdėjai, kaip groja lietus
Ir beldžiasi į stiklą...
Bet slaptos durelės staiga atsivėrė
Ir tu surikai jau ant motinos rankų.

Sniego baltumo tyra nekaltybė
Spindi iš tavo mielų akučių.
Žemės nenauda nūn pragaras dirba –
Šitiek išbandymų kūdikiams siunčia!

Plauks per tave gimimai ir netektys.
O plėšrus vibruojantis laikas
Pagimdys drąsą –
Žengti siūbuojančiu gyvenimo tiltu
Dar vieną žingsnį...
Bet staiga pajusi,
Kad tik dalelė teesi sudėtingo pasaulio.
Ir liks laukimas –
Paskutinis laukimas, –
Užmerkti akis ir regėti tunelį juodą...