Nedarganoju į tave žiūrėdama.
Kaip išsinert iš rūbų ir iš odos?
Belaikio jausmo šventos visos vietos,
Pasiuntiny sparnuotas Rojaus sodo.
Metamorfozės vyksta tau palietus –
Sparnai suglamžyti įgyja naują jėgą.
Nedarganoju. Trumpalaikiai lietūs,
Vienatvės dykvietės aguonom atidrėko.

Aš iš atodūsių suversiu tau lopšinę
Ant žvilgsnio spindulio, kurs link tavęs per erdvę.
Kartu į Rojų nešim džiugią žinią,
Jog trykšta ašaros iš laimės. Argi verkiam?
Ar ko nors meldžiame? Ląstelės gėrio sklidinos,
Kai unisonas tvinksnių – į zenitą.
Nebeišlyjamas, kas sieloj, neišlyjamas,
Nedarganoju. Labas, mano giedras ryte.