Sekmadienio nakty dar nepavargus
Per pievas lubinų braidau ir parkus.
Pamiršus, kur pati save padėjau,
Stveriuosi šiaudo – gelbėk, Sutvėrėjau!
Sušlapę rasoje plaukai, ledinė nosis.
Bus pasekmės, kai plaučiai užsikosės.
Į užantį kišu beržinę šluotą,
Bijau apžergus ją dangun išjoti.
Mintis klaidina painūs proto vingiai,
Turėjau atlasą, tačiau pradingo...
---
Šešėliai lyg vaiduokliai sienom rangos,
Sekmadienio naktis – bemiegis vargas…
2017 m. birželio 4 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-05 11:09:11
Būna, kai minčių per daug galvoje.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-05 04:34:14
Ir pirmadienio tokia pati :( Tos mūzos beprotės, atvirai kalbant... :(
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-04 17:05:53
net šypetelėjau, šiek tiek ironiškos eilės