Virš debesų dangus, lietus nulijo,
Šešėlių žemėj ilgesiu slepies,
O po lietaus pražys, žinau, lelijos,
Surinksiu trupinius aš ilgesio riekės.
Ir vėl ir vėl suglobsiu skausmą sauja,
Tu nežinosi, ką jaučiu savy,
Kada per širdį nerimas keliauja
Ir išsilieja ilgesiu širdy.
Lietum pagirdyk troškulį ankstyvą,
Birželio saule šildyk, kai sopės,
Jau nužydėjo mėlynos alyvos,
Šviesa užgeso mylimos žvaigždės.
.........
Virš debesų dangus, lietus nulijo,
Aš pajuntu, kaip išsilieja ilgesys,
Ach, kaip kvapnu tos baltosios lelijos,
Ir kas vėl sielos ugnį užgesys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-06-05 10:57:13
gražios eilės, ilgesingos, kartais ilgesys būna toks nepaaiškinamas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-04 03:58:13
Ilgesinga, kas be ko... Bet tik. Metaforos... :( O ir iš rimo išsimušėt vėl :( Daugiau nekritikuosiu, tik girsiu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-06-03 22:14:27
Ilgesinga, graži lyrika... Malonu skaityti.