Patirties monologas
Palikai, išėjai?
Nekalbėk...
Nebereikia žodžiais
Prikalti –
Akimis pasiguosiu
Žvaigždėms
Ir užmiršiu
Kaip motinos
Skraistę.
Į duris
Pasibels ateitis.
Plaukuose įsivels
Naujos mintys.
Tai kas buvo
Negali sugrįžti,
Tai kas buvo
Negali išeiti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-06-02 10:57:05
Labai svari pabaiga...