Sakai, nereikia tau lietaus,
Anei senų atsiminimų,
O aš vis klausiu, kaip laikais?
Kai saulė leidžias už arimų.
 
Kas vakaro tyloj švelnioj
Paukščiu sučiulba – vėl nurimo.
Šitam pasauly tiek šviesos,
Sustoja gretos piligrimų.
 
Sakai, nereikia tau lietaus
Ir atmintis visai išblėso, 
Sapnai pasislepia nakty
Ir medžių šakos saugo vėsą.

Vėl tylim, žodžiai užanty
Užkimsta lyg dienų plaštakės
Ir vėl plevena pilnaty
Mažų žvakelių šviesios akys.

Sakai, nereikia tau lietaus...