Medžius iškirto –
Lapai buvo pernai.
Dabar tik gyslos,
Riogsantys kelmai...
Ašmenimis giliai...
O, Viešpatie, – per šerdį,
Per veidą pjūklu –
Žiojosi randai...
Galva į akmenį,
Nagais į dirvą,
Akim į saulę –
Leiskite darkart...
Čia būta miško –
Liko aidas saujoj…
---
Parklupo medžiai,
Ar skaudėjo kam?..
2017 m. gegužės 30 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-05-31 13:48:19
Man visada skauda, kai pjauna medį...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-31 12:59:43
Manau kartojasi Anykščių šilelio likimas... Skaudu matyti likusius tik kelmus..
Čia būta miško –
Liko aidas saujoj…
---
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-31 12:41:31
labai jautriai ir gražiai
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-05-31 10:30:11
Medžio ir žmogaus paralelė - iš labai giliai, iš senųjų tikėjimų klodų, netylantis amžių aidas... Įtaigu.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-05-31 09:43:39
2 ir 4 stulpeliai ypač ,labai jautriai patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-05-31 09:37:32
Senus miškus kerta žmogus, o senus žmones kerta Visagalis.Toks gyvenimo dėsnis
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2017-05-31 08:51:25
Saujalytiškai!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-31 00:49:40
Skaudėjo... Bet miškas vėl ataugs. Kartais senus miškus tiesiog iškerta, kad ataugtų nauji... Toks gyvenimo dėsnis.