Išlaisvintas iš vargo pančių
Tu miegi.
Miegi tuo amžinu miegu,
O man – ilgu...
Vienintelis dar likęs gyvas
Tavo vaikas – ateinu.
Skubu vaikystės takais, laukais,
Ežero pakriūtėm,
Nors nebevedi manęs prie žirgo
Už rankutės.
Nebepasakoji apie jį su žvaigžde,
Kuriuo abu jodinėjom.
Išmaudytas gimtinės ežere
Įstrigo atmintin...
Dabar aš čia viena mintimis.
Vaikystės tolimais takeliais
Artėju prie Tavęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-06-01 21:07:07
Kokie gražūs prisiminimai...
Gražios vasarėlės Jums.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-05-31 12:10:17
Jautru...Tai primena mano artimesnį ryšį su tėvu, nei mama...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2017-05-31 11:48:47
Artimiesiems išėjus, jų meilės šviesa širdy pasilieka... ačiū jums, kad ta šviesa eilėmis pasidalinot.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-30 14:10:37
Jautru...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-30 12:31:13
juntamas artimas ryšys su tėvu...labai gražios eilės