Daugiausia kėgėbistinio smirdėjimo pajuntu visokioje reklamoje. Joje daugiausia būdavo ir yra siejimo su mano asmeniu. Daugiau, negu bet kurioje kitoje visuomenės informavimo priemonėje (šiuolaikiškai sakant, negu bet kurioje kitoje žiniasklaidoje). Antai ant vaistinės, esančios netoli Klinikų stotelės Vilniaus Antakalnio gatvėje, užrašyta (beje, mane pamėgdžiojant, su citavimo kabutėmis): ,,Kad ir kur tu eitum, aš visada būsiu su tavimi.“. Taip ir yra, kaip čia pasakyta: KGB gaujelė seka mano mintis, mano judėjimą bei kankina kankinimais, kad ir kur aš beeičiau. Visur pasiekia. Ir jau labai daug metų. Sovietinę reklamą, ne pačia gražiausia spalva, esu paminėjęs savo eilėraščių knygelėje ,,Vasarvidžio laisvė“. Gal ir tatai skatina reklamą darbuotis ,,mano naudai“.
Šalia šio užrašo pavaizduotas stovintis vyras, kuris rodo smiliumi į pareinančius ir pravažiuojančius (nors tas užrašas skirtas tik man vienam). Būtent čia šią reklamą įdėjo todėl, kad Švyturio gatvėje aš gyvenau, daug metų ateidinėdavau pas čia gyvenusį savo draugą istoriką Rimantą Jasą, ir kaip tik šioje stotelėje išlipdavau. Gal dar ir todėl, kad šioje stotelėje (tik kitoje gatvės pusėje) 1980 metais KGB areštavo mano bendrabylį Gintautą Iešmantą. Minėtoje Švyturio gatvėje ir jis gyveno.
 
2014 m. rugpjūtis