surink mane po  trupinį
po mažą šapą išbirusį kely
ir jeigu pasiseks
tai vietoj oro bučinio
paliki ženklą akmeny
tada suprasiu –
atminty
dar šiek tiek liko
nors mažai
kol neišnykusi po saule
dar neišdžiūvusi
tarsi lietaus lašai
surink mane iš raidžių
sudėk į lapą
jei užteks ten vietos
neatiduok dviveidžiams
tik nepalik
vyno purslais sulietos
juk nesvarbu sušalę pirštai
ką ant šlapio stiklo rašo
nebegalvok kas bus po to
mylėk be priesaikų
lig paskutinio kraujo lašo...