Pavydžiu tiems, kurie pamiršta,
Kurie išmoksta nemylėt...
Pavydžiu tiems, kurie išeina,
Jiems lengviau, kai reikia bėgt...

Pavydžiu tiems, kuriems nerūpi,
Kurie nenori sužinot...
Pavydžiu tiems, kurie vis tyli,
Jiems nereiks dėl ko kentėt...

Pykstu ant tų, kurie pamiršta,
Kad ir aš šalia esu...
Pykstu ant tų, kurie išeina,
Nes viena iš vėl lieku...

Pykstu ant tų, kuriems nerūpi,
Ką mano akys pasakys...
Pykstu ant tų, kurie vis tyli,
Kad nepasako, jog vis dar myli...

Nes aš žinau, nebus to laiko,
Mes neturim jo tiek daug.
Ir nemeluok, kad viską pasakysi,
Nes nebus, kam teks tavęs klausyti...