Paukščių trelės skelbia pradžią.
Saulės spinduliais austa
apgaubia žemę spindinti didybė.
Uždengia ji purvą ir kančias.
Atsiveria gėlynų akys,
medžių chorai gieda rytinę giesmę...
Giedok, žmogau, ir tu. Ir melskis
už Viešpaties galybę ir gamtos grožybę.