Jūra į krantą 
Lietumi atsistojusi 
Vėjo myluojama 
Tau dievagojasi, 
Jog nekalta, jog nepatyrusi... 
Trykšta aistra, 
Nes tokia – gimusi... 

Kol abejingas 
Stebi žuvėdras, 
Jūra lietum 
Prie tavęs prisiglaudžia – 
Kužda vėju tyliai į ausį: 
– Eikš, saulės vaike, 
Nuplausiu... 

Ne makiažą, 
Ne dulkes, 
O akmenis, 
Kuriuos vis neši, 
Kurių nebepakeli... 
Taip tarsi dovaną jai paaukoji – 
Savo gyvenimo patirtį...