Klevai ir ievos sninga žiedais,
šakos sulapojo skaidria žaluma,
stiebiasi guoba ties mano langais –
akacija jau apkerpėjusi, pilka...

Taip, metų laike, kas dieną kaitą regiu:
saulės spindulių, vėjo žaismą šakose,
lietaus lašus lapų vainike, ant plikų šakų,
paklydėlio vėjo dejavimą gūsių bangose.

Stebiu, kaip gyvenimo, gamtos ritmai kinta –
savąjį ar svetimą kažkodėl pajutau per vėlai –
po kojomis žemė gyva – spindulys šiltas, 
tad gelbsti pavasariniai skambantys balsai...
 
Pavasaris – kvietimas gerėtis kas nauja –
pamiršti niūrias dienas, naktis ilgas –
supantį pasaulį priimti atvira širdimi, siela –
gamtos virsmuose – džiaugsmas, lemtis...