Jėga išskyrė mus;
Pasmerkė klajot tarp visatos dulkių.
Kibirkštis, įsižiebusi tarp dviejų širdžių,
Ges ašarų liūne.
 
Mes žvėrys – tamsoje;
Mes ieškome aukų – kraujuojančių vilčių.
Ir kūnus iš vidaus draskys audrų verpetai –
Lai pyktis valdo šį pasaulį!
 
Užsimerk ir pabandyk suskaičiuot žvaigždes.
Ar jauti mane?
Ar gali surast Saulės liepsnoje?
Laiko nepaliko susirink šukes
Nuo mūsų tako; tai tėra sapnai –
Mudviejų balsai.
 
Nuo šiol tamsa bus mudviejų namai –
Ieškok manęs pragaro liepsnoj.
Aš šaukiuos pagalbos iš dangaus:
Sugrąžinkit mano laimės kupinus sapnus;
Sugrąžinkit mano skausmo persmelktas viltis –
Mes vaiduokliai naktyje.
 
Juokas, skambantis mano sieloj,
Bus kelrodė žvaigždė tavo užmerktoms akims.
Netikėk nė vienu mano žodžiu –
Tai melas tavo ausims.
 
Ilgesį laikysiu savam delne;
Jis degs, liepsnos tavoj širdy.
Šešėliu virsiu, žvaigždžių šviesa danguj –
Surask mane vizijų krašte.
 
Užsimerk ir pabandyk suskaičiuot žvaigždes;
Ar pasiekt mane gali?
Ar girdi vėjų šnabždesį?
Laiko nepaliko susirink šukes
Parkritusio gyvenimo. Aš įdūkus –
Ugnim alsuojantys žvėrys.
 
Nuo šiol tamsa bus mudviejų namai –
Ieškok manęs Aukščiausiojo krėsle.
Aš šaukiuos pagalbos iš dangaus:
Duokite stiprybės išlaikyt visatą;
Duokite stiprybės nepamest jausmų –
Mes vaiduokliai naktyje.
 
Sutrypk mano angelą –
Besparnę svajonę uždek savy;
Laikyk velnią delne –
Jis auga many, jis siautėja.
 
Dangus – tik tarpinė stotelė –
Mes lėksim kosmoso takais.
Mes būsime legendos
Beprotiškai pamišusiam pasauly.
 
Degu aš iš vidaus – dvasių puota manyje –
Ar jauti pabaisą?
Ar gali ištirpt lietuj dėl manęs?
Aš tornadas, tu – uostas manam kely.
Įsikibk ir laikykis – mes suksimės likimo ratu –
Tai mudviejų loterija.
 
Tamsoj gyvenantys mes žvėrys –
Dvi žiežirbos, paklydusios kitam pasauly.
Ateitys – tai mudviejų gyvenimas,
Degsiantis mano svajonėse.
Palik savas viltis skęsti vandenyne –
Mes vaiduokliai naktyje.
 
Naktis pažadino vampyrą tavy;
Aš liepsnoju aušroj.
Kraujo kvapas glosto mums kūnus –
Gerk mano sielą.
 
Tenoriu pajusti skausmą savy,
Užmerkti tuščias akis –
Jėga, išskyrusi mus,
Pasmerkė klajot tarp visatos dulkių.
 
Degu aš iš vidaus – dvasių puota manyje –
Ar nori manęs?
Ar pasiilgai neramių naktų?
Aš tornadas, tu – uostas manam kely.
Laikykis – mes skriesim paukščių taku –
Dvi tirpstančios sielos.
 
Tamsoj gyvenantys mes žvėrys,
Kraujuojančiom širdim.
Ateitys – tai mudviejų gyvenimas,
Pavogtas nespėjus surasti viens kito.
Aš alsuoju liepsna, tu – išalkęs –
Mes vaiduokliai naktyje.