Virš mūsų laikrodžiai tiksės,
O mes atminsim šitą dieną,
Likimas ves ligi žvaigždės
Ir verks suklusus mėnesiena.
Tu apkabinsi man pečius –
Atodūsis sunkus į tylą,
Likimo broliai į svečius
Užeina, tyliai skamba lyra.
Suloja šunys prie namų
Ir atsidaro kiemo vartai,
Kai šitiek vėl garbių svečių,
Iš džiaugsmo siela atsivertų.
Likimas, meilė ir tiesa,
Ko dar betrūksta? Kalbink tylą,
Už lango leidžiasi tamsa
Ir vėl svajingai skamba lyra.
Kai sutemos tamsiuos languos,
O žvaigždės leisis lyg plaštakės,
Mane lydės ir užliūliuos
Tamsoj suspindę tavo akys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-17 02:07:23
Mėnesienos neverkia. Jų akys per daug šaltos. Užliūliuoti gali... :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-16 23:25:43
Graži, viltinga pabaiga …