Be manęs nesugrius
tavo pasaulis.
Bus tyresnis,
žvaliau giedos paukščiai,
pavasario šalnas pamiršę.
Pūs gaivūs vėjai
iš pietų ir vakarų.
Juoksis beržai rasa
nuo susivėlusių žirgynų.
Nepripažintas dailininkas
tapys praeivių portretus
su aibe netikslumų,
paslėpdamas juos po
moderniu potėpiu.
Miestas nepailsdamas
retušuos visus nesklandumus,
pasitelkdamas gaudesį, smogą ir
dulkių debesis nuo skeldėjančio grindinio.
Be manęs bus gerai
pasiklysti tarp šnekių vitrinų.
Ir nereikės žemuoge dalintis
per pusę.