Kambaryje tylu, tiktai už lango
Kažkas žolę pjauna,
Mašinų pravažiuojančių garsai
Ir paukščiai suokti nesiliauja,
O varnos kranksi.
Atrodytų, lyg jos ne paukščiai,
Jeigu ne sparnai.
Taip ištuštėję jau namai,
Ir šuns, kuris atbėgdavo
Sutikt prie durų, jau nėra.
Yra tik dabartis.
Įvairios mintys sklando erdvėje.
Pasaulis mano turi išlaikyt harmoniją.
Belieka tik mintis surinkt
Ir susodint į auditoriją.
Ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis,
Jos visos lyg viena graži,
Dramatiška simfonija.