Neparašytos eilės –
Dar nepasakyti žodžiai...
O parašytos –
Lieka užmaršty.
Tik kartais pirštais jas lieti,
Tarytum žiedlapius nuvytusius...
Įtrauki godžiai
Netikrą aromatą –
Kartų cigaretės dūmą
Ir apsvaigsti...
Trumpam, bet apsvaigsti,
Plaučius suspaudžia pojūčiai keisti –
Jau išsisklaidžiusių ir prarastų dienų artumas...
Bet ta gėlė jau niekada neišsiskleis.
.......................................................................................
Gal sakiniais keliais...
2017 gegužės 6 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-05-10 20:21:43
savotiškai graudu, nors labai gražiai...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2017-05-10 13:52:25
Joo. Šitas eilėraštis gerokai kitoks... bet kaip visados - gilu. Tik mane pradeda neraminti netikėjimas šito pasaulio teisingumu ir gražumu. Jau išsisklaidžiusių ir prarastų dienų artumas.../ Bet ta gėlė jau niekada neišsiskleis. Gal pavasarį Autoriui pritrūko B vitaminų? reik daugiau valgyti vaisių ir daržovių iš ES šalių. Žuvim sotus vislaik nebūsi.
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-05-10 10:21:25
Ooo... tas jau primirštas jausmas - cigaretės paguoda, kai norisi, kad plaučius graužtų stipriau nei širdį... Patiko :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-10 10:03:21
Atodūsis... Gal net ir parašytas traukiant cigaretę, o žvilgsnis kažkur tolyje...