Vėl dangus naktyje verkia tyliai,
Neišmokęs sugerti jausmų,
Tarsi žuvys vis neriam į gylį
Aš ir tu tarp trapių pažadų.
Pasakyk, kad rytoj tu sugrįši —
Aš ir vėl pasimetus buvau,
Apsvaiginta, praradusi ryšį,
Lyg žvaigždė dangumi keliavau
Tam sapne, vienišystė prigirdė, nutirpo
Kojos basos — aš jų nejaučiu,
Ir lingavo, iš nuovargio linko
Beržo šakos virš mūsų pečių...
.....
Vėl dangus naktyje verkia tyliai
Ir klaidina mus laumių kerai,
Sapnuose senos vėlės prabyla
Ir atgyja visi pranašai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mira Mira
Sukurta: 2017-05-11 08:42:21
Paimsiu į mėgstamiausius. Ačiū.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-05-10 11:24:33
Gražus jausmingas sapnas.
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-05-10 10:28:28
... vienišystė prigirdė...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-05-10 10:12:52
Melodinga būsena tarp sapnų ir tikrovės...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-05-10 00:07:19
Burtai :) Bet tokie visai man mieli ir nebaisūs. Tik gal liūdnoki... :(
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-05-09 21:52:58
Ne skaičiau, o dainavau. Skambus tekstas.
Būtų puiki daina. ;)