Jau retas kuris linus beaugina, —
Melsvo žvilgsnio gražuolis iš praeities beldžiasi.
Spaliai užsigulėję dar jaunystę mena.
Net pelenai sėja derlių, kartoms tiesia kelią.
Pavasaris sudūlėjusį greit atpažįsta.
Gula po kojom, knygos lapuose pėdos...
Kas pavėjui, kas tolyn, o kas luitu akmeniniu,
Kad ilgai dar minėtų nuopelnus vėjų.
Brenda galvas aukštai iškėlę būto derliaus sėjėjai.
Senoj sodyboj dar mena kilmę iš kur atėję.
Trumpas lino žydėjimas, drobule išėjęs.
 Ar kas mena dar pievose lino takus bėgančius?