Nėra mirties – tiktai naktis,
kurion visi visi keliavom,
vieniems – tai meilės dieviška slaptis,
kitiems – tai kelio galas.

Dangaus ranka smiltis žarstys,
kažkas sakys, kad pavėlavom,
vieniems vienokia bus lemtis,
kitiems – pavasaris gal žalias.

Vienus vilios migla, sapnai,
kitiems – grumstelis žemės,
ir juo užpils akis visai,
visai, likime mano.

Ir rodosi, kad buvo neseniai
aušra šviesi – dabar širdy sutemo.