Nėra mirties

Nėra mirties – tiktai naktis,
kurion visi visi keliavom,
vieniems – tai meilės dieviška slaptis,
kitiems – tai kelio galas.

Dangaus ranka smiltis žarstys,
kažkas sakys, kad pavėlavom,
vieniems vienokia bus lemtis,
kitiems – pavasaris gal žalias.

Vienus vilios migla, sapnai,
kitiems – grumstelis žemės,
ir juo užpils akis visai,
visai, likime mano.

Ir rodosi, kad buvo neseniai
aušra šviesi – dabar širdy sutemo.
bitėžolė

2017-05-08 10:06:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-05-09 00:27:36

Oi, matyt paveikė apniukę vėl orai. Bet parašyta tikrai gerai, mintis...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-05-08 20:19:17

gražus sonetas, graudokas, bet ir gyvenimas toks...