Baltosios vyšnios nuraudo
Ir virto juodom,
Metai, prabėgantys skaudūs, 
Lydėti raudom,
Baigės, kai tylų rugpjūtį
Byrėjo grūdai.
Mama, mamyt, nors truputį
Ar laimės radai?
Dirbai, savęs negailėjai,
Tvirta ir stipri.
Kenčiančią paguodė vėjai
Ir Dievas širdy.
Baltosios vyšnios žydėjo
Kas metai, kassyk.
Mama, jų žiedlapius vėjas 
Ant tako  barstys...
Grįžčiau taku tuo į sodžių –
Tavęs ten nebus.
Ten tiktai vyšnioms be žodžių 
Kalba dangus.