Baltos pasakų fėjos,
mane vis vilioja,
baltais skvernais,
klaidžiot ir vėl
nepramintais,
dar pusnynu takais...

Svajodamas
einu kažkur,
aplinkui balta,
staiga sustoju,
apsidairau,
po kojomis
stiklas šaltas,
o ten, po juo,
dūsta žuvys
įkalintos nekaltos...

Svajodavau vis,
užsiauginti sparnus
o joms,
aš ir taip,
lyg paukštis,
jau skrendu...