Žinau pažįstu žalią bruknelę –
Prie miško vartų vešliai ji želia,
Samanų tiltą ji atpažįsta
Ir kas ruduo bepražįsta.
 
Pusantro lito už vieną eilutę,
Už bruknelės uogą lygią glotnutę,
Už mūsų kalbą aš sumokėsiu
Vilniaus kavinėje nesidrovėsiu.
Tave, bruknele, neapšarmiojus
Užeit į vidų moju ir moju.
 
 
2016 m.