Aš įsileisiu vėją pas save,
Paliksiu praviras duris.
Diena jau vakaro sutikt išėjo,
Jau greit naktis.
Neuždarysiu durų, vėjas tegul vaikšto,
Tegul trumpam užeina į svečius,
Tegul parašo mano sapnui laišką.
Nebūtų vėjas niekadėjas,
Jis užtrenkė duris ir laiško neparašė.
Tik langą su trenksmu pravėrė.
Nakties peizažas tilpo lango akyje.
Iš ryto vėjo jau nebuvo,
Jis atgulė kažkur miškuos.
Tiktai užuolaida išlipusi per langą
Pusiau lauke, pusiau viduj
Dar bandė vėją pasivyti
Plevenančia lengva skraiste,
Dar bandė prie jo glaustis,
Bet jis nurūko pamiške žalia.