* * *
Vandens nasruos sustaugia uolos,
Nuožmiu žvėrim riaumoja tvanas –
Jo atšiauriuos lediniuos šuoliuos
Ištroškęs kraujo uraganas...

Įraudęs kliedi Saulės diskas
Nuo Vakarų iki Rytų,
Juokingai girgžda obeliskas
Su savo atmintim kartų,

Kai viskas į bedugnę nyra...
Planetos šaltą žvilgsnį meta
Į Saulės aureolę tyrą
Ir tvano kruviną verpetą,

Vandens nasruos sustaugia uolos....


                     * * *
Aš tarsi Žemės vidury
Žvelgiu į tvano anemones,
Kurios vis šypsosi... švari
Jų sąžinė... stiebelis plonas

Ramiai siūbuoja virš bangų,
Su Saulės spinduliu bučiuojas,
Lyg joms visai čia nebaugu.
...O aš mazgoju savo kojas

Baltajam liūdesio sapne,
Kur sfinksai su bedugnėm šneka –
Raudonas diskas į mane
Nuplyšęs nuo perkūnų lekia,

Įraudę šypsosi stulpai,
Kažką primindami juokingo...
Ko taip ilgai, dangau, verkei,
Kur tavo žalios akys dingo?

Aš tarsi Žemės vidury...