Liepsnoja kryžiai mano atminty, 
Seni kapai, užmigę amžiams vėlės, 
O su audra pavasario nakty
Kartojas mielas balsas lakštingėlės.

Taip nedera ir keista, nejauku, 
Tas balsas ilgesiu slapčia ir vėl iš naujo, 
Sijoju mėnesieną po skliautu
Pažėrus žemėn akmenukų saują.

Ir vėl šešėliai po senais klevais,
Išnyksta laiko pranašai, o tamsią girią
Aš išmatuoju išsibarsčiusiais sapnais, 
Ir jais apgobiu meilės karaliją.
............

Liepsnoja kryžiai mano atminty, 
Prieš pat vidurnaktį akis užmerkiu
Ir išgirstu pavasario nakty, 
Kaip gailiai gailiai lakštingėlė verkia...