Ne visas blogis yra blogas,
Ne visas gėris yra geras,
Skanaujam vieno, skanaujam kito,
Skonių daugėja, nieks nepakito.
 
Tiesa pusėtina, melas pusėtinas,
Ir nežinia, kas originalas,
Kas čia per juokas, koks čia kanalas,
Išgąsčio akys, veidas išbalęs.
 
Ar pragyvensim klampynės amžių,
Ar kaip tos varlės vis mirksim baloj,
Reliatyvumo tiek daug ant sprando,
Ar čia skruzdė, o gal balanda.
 
Ir prasivėrus savo langinę,
Girdžiu, kaip paukščiai su visku šneka,
Nei kas jų prašo, nei kas jų girdi,
Tačiau graudina jie mano širdį.
 
Jis nemeluoja, švariai dainuoja,
Todėl taip skamba giria žalioji,
Todėl taip širdį glosto, vilioja,
Išeiti prašo, žemė alsuoja.
 
Žmogui reik žemės, žemei Tėvynės,
Ji neapgaus, ji mylės begaliniai,
Paglostau žemę, įterpiu diegą,
Tebus pasauliui dar vienas žiedas.