pamiršau, kaip saldžiai kvepia debesys...
... lyg medum... ir vanilinėm braškėm...
jas kadais alkanom jausmų rankom
dangaus sode neklausę nuraškėm.
mes neskynėm uždraustojo vaisiaus –
o ir kam... juk ir taip buvo gera
gert arbatą bučinių karštų skonio
iš tylėjimo pilno puodelio.
apkabinimais laiką matavom
pasiklydę tarp degančių žvilgsnių
prijaukinti dangaus avinėliai
vis kuždėjo – niekada nepamirškit...
--------
apkabinsiu aš savąjį apmaudą,
metų pynę į glėbį suimsiu,
nusives mane blunkantis laikas
į dienas, kur tą kvapą pamiršom.
išsitiesiu po skliauto beribio apsiaustu
ir pakelsiu akis dangaus stogan –
netikėsiu, kad nekvepia debesys,
kol ten sirpsta jausmų sodrios uogos.
Yra D. Kajoko eilės „Arbatos gėrimas lietuje“. Jam rašiau pagal tas eiles savo eiles :) Na, išdrįsau. Aišku, kad neskaitė. Šitos eilės labai atitinka paveikslo dvasią. O Jankauskas ar perskaitys?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-26 00:03:38
Yra D. Kajoko eilės „Arbatos gėrimas lietuje“. Jam rašiau pagal tas eiles savo eiles :) Na, išdrįsau. Aišku, kad neskaitė. Šitos eilės labai atitinka paveikslo dvasią. O Jankauskas ar perskaitys?
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-25 16:11:09
tiesiog užbūrė...priglausiu
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-04-25 15:19:16
Paslaptinga arbata su geru prieskoniu :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-25 13:54:01
Puikus, taip ir pakvipo debesys...