Jei paklysi mieste, kur ne skaičiais paženklintos durys
Ir dėžutėse pašto nebekvepia meilės laiškai.
Ten gyvenimas slenka – dar jaunas, bet žuvęs, 
O po kaukėmis – žmonės,
Bet tu vien tik grimą matai...
 
Ten išduoti lengviau negu spustelti durų skambutį,
Pažadai nesibaigia ... Nors buvo tikėta aklai.
Pasiklydęs nakty, nebijoki šešėliu pabūti,
Sužinosi – kur juodvarniai broliai,
O kur – tik juodieji varnai...
 
Bet galiausiai, suprask, ne visi juk keliai pasibaigia –
Grindiny tiek daug pėdų – vienom sek iš jų.
Paieškok kur plevena lange tartum burės ar snaigė
Baltas žiedas lelijos...
Ir lašas nuslysta stiklu…
 
Ten viduj galbūt nieks nepasiūlys kreivos taburetės,
Ir puoduko nebus su atvėsusia ryto kava …
Lauks tik popieriaus skiautė sena ant palangės dulkėtos
Balta plunksna rašyk –
Pabaiga bus širdies nulemta...
------
Jei paklysi mieste,
Kurs neturi žemėlapy vietos...
Klauski kelio žvaigždės –
Nors ir ji iš dangaus ištremta...


2017m. kovo 4d.