Nekaltink
Nekaltink sniego,
Kad jis krenta
Balandžio vidurio
Aušroj...
Pūkais į kaitrų
Tavo delną
Ir tirpsta tirpsta...
O rytoj
Vėl bėgs į pamiškes
Purienos
Ir su strazdais
Giedos širdis.
Bus rytas dar
Ir net ne vienas,
Bus vakarai –
Alyvos trykš...
Kvepės dangus
Nuo violeto,
Žalia skara
Užriš akis.
Per daržą sraigė
Šliauš iš lėto...
---
Iš lėto
Tekant saulei
Snigs...
2017 m. balandžio 17 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-04-20 15:12:37
O kaip gražu, įtikinama...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-04-19 16:30:49
Lengva, trapu ir tyra... Dėkui.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-19 13:55:26
Labai, labai mielas ir kvepiantis neaiškiu balandžiu...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-04-19 10:23:00
gražus ir neatskiriamas jausmų ir gamtos paveikslas.
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-04-19 08:48:18
Eilėraštis, kaip gurkšnis vilties ir šviesos... Labai gražu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-18 23:54:40
Svarbu, kad delne tirpsta... :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-18 19:10:08
nepaprasto grožio eilės, priglausiu...