Žinau,
Gražiau už žemę nesukurti,
Kai ji pavasarį atsiveria
Ir liejas, plaukia žali burtai
Per pievą, lauką, seną girią.
 
Žiedus į saulę pirmus kelia
Snieguolės, mėlynos žibutės,
Pakrantėm skubantį upelį
Palydi plukės ir šalpusnis.
 
Gali prisėt lelijų, rūtų,
Jazminą baltą pasodinti,
Bet ir puošniausiu  rožės krūmu
Visos šalies nepadabinti.
 
O vasarą pražydę liepos
Mieste ir kaime medum varva.
Juk šviečia, rodos, net ražienos,
Kai ant kalnelio rugius kerta.
 
Dievas grožybių daug sukūrė,
Bet dar ir mums darbų paliko.
Kiekvienas kurti grožį turim,
Pint Lietuvai spalvų vainiką.