Kai ant kryžiaus į mane žiūrėjai,
Aš nuleidau galvą iš gėdos,
Nuodėmę išrovei, nes žadėjai,
Ar aš gyvenu be tos bėdos?

Kai ant kryžiaus laiminai pasaulį,
Mes tave prakeikėm su trenksmu,
Tu išgydei mūsų sielos saulę
Ir paglostei žvilgsniu – būk linksmu.

Kai ant kryžiaus tyrą meilę liejai,
Mes stebuklo laukėm, ir tik jo,
Tu mirei... kas sakė – prisikėlė –
Mokiniai juk nepažino Jo.

Kai ant kryžiaus laisvę iškovojai,
Mes nebrandūs nesupratom to,
Bet širdyse lyg kas kūju tvojo –
Prisikėlė Viešpats... ir aš su Juo.