Sulaukiu nerimo dienų, kad vėl įkvėpčiau vyšnių dūmo kvapo.
Išlaisvinu šnerves nuo plastmasinio čiaudulio ir atveriu lūpas savigraužai.
Pėdos nepripranta prie snieguotų šaligatvių blizgesio,
Bet vis tiek nenutraukia užsimezgusio dialogo.
Laiptai.
Po jų – tiltas.
Į kitą galaktiką. 
Pasiūlyčiau kelialapį į x kanjonus,
Bet čia jau mano perėja.
Surakinu akis ir raineles slepiu anapus.
Prie balto kiosko mane aplanko
egzaltacija.