Sopuliai lyg juodoji skylė siurbia gyvastį,
Ant Golgotos kartojasi kelias skausmingas.
Maišos šaukiantys kraujo aukojimo, –
O pavasaris virva žydėjimuos.
Kūrė Dievas pasaulį gyvenimui –
Nuodėmė virto kirčiais gyvybei.
Viršenybė vis ropščias per galvas,
Plaukia upės į nebūtį tyliai.
Nasruose blogio kenčiančių raudos,
O danguj paukščių skrydžiai ir giesmės.
Kužda daigas per grindinį kylantis
Tarsi maldą kiekvieną pavasarį.
Nukryžiuotas... lyg kryžkelė kryžius...
Susitaikyme virsmas platybėse.
Taip kartojasi nuolat gyvenimas –
Mirtimi gimsta žemei ir dangui gyvybė.